Valentino dienos. 10 puslapis

Žiūrėk, kalnai bučiuoja dangų,
Bangelė bangą glosto.
Sesuo, gėlė, brolelį brangų
Užmigdo ir apklosto.
Ir saulei mielas žemės vardas,

Gyvenimas tik vieną kartą duotas
Vienam žiedais, kitam spygliais apklotas,
Laimingas tas, kuris įsidūręs
Su viltimi į rožės žiedą žiūri..

Patikėk, aš ir vėtroj ateisiu,ir tada, kai žaibai sutviskės, aš ne pyktį tau nešiu, aš atnešiu tau meilės kupiną širdį..

Kiekvieną naktį aš tave sapnuoju.
Nors neseniai tik pažinau Tave !
Kiekvieną naktį lūpas išbučiuoju,
Bet gaila, kad tiktai sapne.

Meilė,žvelgia ne akimis, o širdimi,
Todėl sparnuotas Kupidonas - neregys.

Aš ir Tu - pasaulis.
Aš ir Tu - neišmatuotas gylis.
Aš ir Tu - triukšmingas uostas.
Aš ir Tu - neatrasta sala.
Kelias tolimas, dulkėtas

Tu toks, kurio man labai reikia..
Tu toks, kuris man labai daug reiškia..
Tu toks, be kurio aš negaliu gyventi..
Tu toks, apie kurį negaliu nustoti galvoti..

Nedaug apie meilę kalbėjau,
Niekuomet nerašiau tau eilių,
Argi būtina gimti poetu,
Kad galėčiau ištarti, Myliu?

Jei reikėtų, atiduočiau savo akis Tau, kad tik Tu matytum kasdienybės stebūklą. Jei reikėtų, atiduočiau savo rankas Tau, kad tik Tu vėl galėtum ištiesti jas į saulę.

Tu man sakai jog mirštam, o aš sakau jog dar jaučiu.. Tu man sakai jog šąla pirštai, o aš sakau natūralu..

Nors blaškys tave audra,
Būk laiminga ir dora!

Amžinos meilės nėra.
Net visų didžiausia aistra trunka kurį laiką.
Ateina diena, kai ji pasibaigia ir gimsta nauja meilė.
Kaip tik todėl meilė nemirtinga.

Meilė - tai mažytis paukštelis: per daug suspausi - mirs, per daug atleisi - išskris. Ką myli - paleisk. Sugrįš - bus tavo. O jei ne - tuomet tavo niekada ir nebuvo..

Man reikia tavęs kaip nakties tamsumos,
Man reikia tavęs,kaip žvakei liepsnos.
Man trūksta tavęs kaip sielai aistros
Ir aš myliu tave lyg širdies gilumos.

Kiekvieną dieną aš galvoju apie tave.
Kiekvieną naktį sapnuoju tave.
Kiekvienam žingsny jaučiu tave.
Kiekvieną minutę myliu tave.

Drėgnomis kojomis per baltą žemę
Tikėjimo, vilties pilnom akim
Į plačią tolumą, per tuščią perėją
Su traukiniu dundėjimu naktim..

Meilė dažnai kelia stiprią baimę, nes verčia žengti žingsnį pirmyn, reikalauja pamiršti save, išsižadėti savęs, pasitikėti kitu ir jam aukotis.

Gyvenimas pilnas šviesos, garsų, spalvų ir emocijų, bet ne vienas iš jų niekada taip giliai neįstrigs mano širdyje, kaip tavo žvilgsnis į manas akis, tavo šypsena tik man, tavo balsas šaukiantis ma

Meilė visagalė: nėra pasaulyje nei sielvarto juodesnio už jos bausmę, nei laimės didesnės už malonumą jai tarnauti.

Tegul Tau spindi saulė!
Ir žydi vasaros žiedai.
Su Tavo miela meile
Aš neišnyksiu amžinai!