Valentino dienos. 6 puslapis

Noriu kas kartą girdėti tą balsą, Tą švelnų juoką taip veriantį klausą, Noriu matyti tavąsias akis, Likti, budėti prie jų per naktis..

Nors aš tave mažai pažįstu,
Jausmų tavųjų dar nežinau,
Rašyt žodelį vienokį išdrįstu
Ir neužmiršti manęs prašau.

Kai mastau apie tave
Atgyja mano jausmai
Kai mastau apie tave
Aš šoku lengvai, lengvai.

Meilė buvo
Meilė bus
Meilė varo į kapus

Tu eini per gyvenimą platų,
Ieškai meilės, saulėtų dienų.
Tau mylėt baltos obelys sako,
Nes tik mylint gyventi smagu.

Gyvenu, myliu, bet tavęs šalia aš neturiu..
O jei ir to labai norėčiau,
Tikrai viena to negalėčiau..
Tereikia vieno tavo noro,
Ir būtume kartu,

Myliu myliu aš be galo
Mama tėtį ir kitus
Myliu myliu aš be galo
Šokoladinius ledus

Daug kartu Tu mylėsi, Patiks Tau akys, lūpos, šypsena. Bet vieną kartą patikėsi, Kad jų tiek daug, o Meilė tik viena.

Pasaulis būtų per žiaurus,
per daug klastingas ir klaikus,
jei tarp gyvenimo audrų
nebūtų meilės valandų.

Duok bet kam pradžią ir tai atsitiks..

Kai baltos snaigės kris ant tavo veido.. šviesus mėnulis tau bučiuos akis.. tu prisimink - kažkur pasauly yra švelni ir mylinti širdis..

Pabelsk.. Galbūt įleis.. Matai, kareivis saugo mano širdį.. Jauti, maldauja ji švelnumo.. Jauti, ji nori būt laisva, bet tuo pačiu ir mylima.. Pažink, kiekvieną mano žingsnį..

Kai įsimyli - ir beždžionė atrodo graži,
Kai nemyli- ir nuo rožės nusisuki.

Tulpės gražiai žydi..
Rožės dar gražiau..
Draugai tave myli..
O aš dar labiau..

Akys, kuriuos visada išliks manyje..
Rankos, kurias jausiu savose.
Lūpos, kurių neliečiau, bijodama
Ir vėl būti kaip visos Tavyje,
Sužaidžiam ir numetam..

Meilė – pasaulio duktė Pas mus ji netyčia užklysta Meilė švelnumo gėlė, Nuo menko vėjelio nevysta...

Būti nemylimam - tai nesėkmė. Nemylėti - štai nelaimė!

Kaip pasakyti MYLIU:

Kiek kainuoja tavo lūpos ir nors trečdalis akies?
Aš verkiu kvailai parklupus penkta naktį iš eilės...
Kiek kainuoja tavo pirštai, tavo rankos, tavo kojos?

Tu išeini, ir viskas dūžta skaudžiai,
Ir vėl kaip siena stovi nežinia.
Ir lūpas vėl kankinamai suspaudžiu,
Kad nepradėčiau šaukt: Mylėk Mane!