Valentino dienos. 14 puslapis

Žinai.. kai dabar pasižiūriu į dangų jis jau nebeatrodo toks gražus.. kai pasižiūriu į saulę mano akys jos jau nebebijo.. ir aš negaliu suprasti kodėl,..

Atmink pavasario dienas,
Atmink pavasario naktis.
Atmink, kad greitai pravažiuos
Jaunystės meilės traukinys!

Jei atverčiau savo širdį,
Paslaptingą knygą tau,
Tu nepatikėtum žodžiais,
Kad tai skirta tau..

Kad iš dangaus aš gaut sparnus galėčiau,
Ir neštų jie kaip nerami dvasia,
Plasnočiau aš audras įveikęs, lėkčiau,
Kur tavo nuostabių akių šviesa...

Gal pasidalinkim pasaulį.. Jūra tau.. Bangos man..
Dangus tau.. Žvaigždės man.. Saulutė tau..
Šiluma man.. O gal darom taip?
Visas pasaulis tau.. O tu man..

Iš žiedelio bursi: myli ar nemyli
Tagul visą tiesą žiedas pasakys,
Bet jisai nesako, baltas žiedas tyli
Atsakyti gali mylinti širdis

Turbūt neįmanoma žodžiais apsakyt to, ką jauti liesdamas paskutinę akimirką mylimo žmogaus rankas..

Dovanok tūkstantį bučinių, paskui šimtą, paskui dar tūkstantį, paskui dar šimtą, po to tūkstantį, paskui šimtą; kai bučinių bus daug daug tūkstančių, mes sumaišysime jų skaičių, kad nieko nežinotum

Gražios naktys ir žvaigždėtas dangus,
Tavo šiluma gaubianti mane.
Apkabink stipriai ir nebėk nuo manęs
Juk nieko brangesnio man už tave nėra.

Kur tu esi, mano meile? Aš be tavęs jau nykstu. Kartais atstoji man saulę, bet kai tik lyja – pykstu. Kur tu esi, mano laime? Aš be tavęs lyg lietus – piktas, negeras savaime.

Myli tas, kuris tyli, Myli tas, kuris kenčia, O ne tas, kuris meluoja Ir beprotiškai bučiuoja!

Į upę suteka šaltiniai,
Į jūrą teka upės,
Dangaus vėjeliai pirmutiniai,
Kur tik pažvelgsi supas.

Meilė tyra,
Grožis mielas,
Pyktis kietas,
Nesantaika skausminga.
Būkime kartu dabar ir visada!