Mamos dienos. 2 puslapis

Mamytei žibuoklių priskinsiu,
Parbėgsiu namo takeliu
Ir garsiai garsiai ištarsiu,
Kad aš ją begalo myliu..

Kai apgaubia pečius juoda naktis, užmerkiu aš nuo ašarų drėgnas akis. Nors greitai jau būsime kartu šalia, užmiegu aš širdy laikydama tave.. Mama, naktimis kviečiu tave..

Juk kūdikio verksmas gražiausia daina,
Juk kūdikio džiaugsmas - mamos dovana ir nemigo naktys netenka reikšmės,
Kai lūpos dukrytės tau "Mama" šnibždės!

Mamyte, Tu šilta
Saulytė dieną blausią.
Tu - pievoj atrasta
Gėlytė raudoniausia!

Kaip noretusi pasakyti tiek daug, bet širdis neišsirenka tinkamų žodžių.
Kaip norėtųsi būti šalia ir tiesiog apkabint, bet atstumas skausmingai viską užgožia.

Kai tylus medžiai tyliai ošia,
Kai švelnios bangos paliečia tave,
Kai jūros žvaigždės tavo galva puošia,
Kai skamba seno žvėjo vieniša daina,

Miela Mamyte, patikėk, neturime nieko brangesnio už tave.

Tėti mano tėti,- aš Tave myliu,
Tau aš noriu duoti daug gražių gėlių
Noriu pasakyti, kad tave myliu
Ir tau dovanoti tortą ir ledų..

Mama, mano mama, aš tave myliu,
Tau vėjelis šlama tarp margų gėlių.
Tau karšta saulytė duoda spindulių,
Dar karščiau mamyte, aš tave myliu!

Ačiū Tau Mama už Meilę ir naktis bemieges, Už svelnumą rankų, virpesį širdies, Visada man būsi kaip gražiausias žiedas, Gėrio ir kantrybės, Džiaugsmo ir vilties..

Kiek daug jėgos, švelnumo ir gerumo sutelpa tavo širdy,
Kiek daug geru darbų nudirbo tavo rankos,
Kiek daug naktų skaičiavo tavo mintys ir dėjavo tik viena - tavo širdis.

Ar glostai vaiko galvą
Naktį ramia,
Ar nuskriausta, ar džiugesio pilna.
Man primeni vidurvasario žemę,
Kuri brandi, jauna ir amžina.

Mamyte, tu išmokei mus žengti pirmąjį žingsnį rūpestingai globodama mūsų trapiuosius sparnus. Tu pirma mums parodei saulės spindulį, šiltą šypseną užkerėjai veidus mūsų.

Mama,
Rūpesčius ir skausmą
Vaikiškas svajas jau pamirštų
Ir kodėl man gimė šitoks jausmas?
Vyras svetimas brangesnis negu tu...
Mama,
Kam nepasakei kadaise,

Branda ir išmintis
Tau šviesų kelią kloja,
Už nemigo naktis
Vaikai karštai dėkoja.
O penkiasdešimt metų
Jaunystei ne riba.
Ir aidi senos dainos

Mama, Linkiu, kad džiaugsmas vis lydėtų, kad skrietų dienos lyg daina, vargai ir rūpesčiai neliestų, širdis būtu laimės kupina.

Meilė mamai pats tyriausias jausmas todėl ir myliu..
Mama toks galingas žodis suteikiantis gyvenimą..
Gyvenimas nueitas tavo kelias, iš kurio negrįžtamai mes pasitrauksim..

Mamyte ar tu žinai kaip man širdį skauda, kad esu taip toli nuo tavęs.

Tu tokia visur esanti, kad galėtum būti erdve.
Tu tokia gyva, kad galėtum judėjimu būti.
Tu tokia šviesi, kad galėtum būti saule.
Tu tokia dosni, kad galėtum būti žeme.

Atleisk man mama,
Kad per greit užaugau,
Kad vis rečiau beužsuku namo,
Ateiki mama į vaikystės lauką
Iš ten ir aš į svajones bridau.