Draugystės. 4 puslapis

Tą naktį neregėtą
Lyg sapnas atėjai,
Sugrįžęs vėl į širdį,
Stipriai apkabinai.

Atradau naują jausmą..
Gal meilę, gal skausmą?
Nenoriu būt viena..
Noriu prisimint tave..
Kai buvome mes kartu..
Tarp ąžuolų didžių..

Prisiminsi - ačiū,
Pamirši - na ir kas,
Gyvenime sutiksi
Dar daug tokių kaip aš!

Gyvenimas ne taurė vyno,
Jo šukės laimės neatneš
Dėja mes kartais ir nežinom,
Kad laimę daužom į šukes..

Rodos visko užtenka pasauly: tyro oro, giedro dangaus, vandenynų plačių, skaisčios saulės..
Tik maža mums vieno žmogaus, mums maža vienų šiltų rankų, vieno žvilgsnio ir lūpų tylių.

Pirmą diena tortas
Antrą dieną sportas
Trečią dieną kinas
O vidurnaktį vaikinas.

Vieni rašo žodžius,
Kiti rašo eiles,
O aš moku sudėti
Devynias raides:
"DRAUGYSTĖ"

Laimės norėk nuo pirmadienio,
Gėlę padėk prie antradienio,
Dainą išmok iš trečiadienio,
Ją pakartok ketvirtadienį,
Viltį surask per penktadienį,

Kaip dažnai mus vadina nevykėliais, Kaip dažnai mus vadina keistais. O mes bėgam keliais, bėgam kryžkelėm Ir vienas kitą vadinam draugais..

Aš prisimenu tą tamsią naktį,
Kai žvaigždes žibėjo aukštai
Kai prispaudęs mane prie krūtinės
Apie laimę dainas dainavai.
Ir kaip su meile aš klausiaus

Tu mergaitė -
Tu graži.
Tu į rožę panaši,
Kai užaugsi bus blogai..
Pešis dėl tavęs bernai..

Netikėk vėju - jis pažada ir negrįžta..
Netikėk žiogų daina - ji per daug nerūpestinga.
Netikėk medžių žydėjimu - jis laikinas ir trumpas.

Te pildosi norai, kad širdis mylėtų, kad svajonės nenurimtų, kad metai neskubėtų, švelnumas lūpomis kalbėtų, o neapykanta tylėtų..

Nuneš upelis sielvartą, ateis ilgai laukta diena,
tada širdis nustos skaudėjus pajutusi tave šalia..

Va, aišku, žinoma, beabejo, tikriausiai, visiškai tiesiogiai, be jokių sąlygų, viską apsvarsčius, pasvėrus, pamatavus, apgalvojus, apmasčius, patikrinus, pažiūrėjus, pajautus, palyginus su etalonu,

Sunku surasti gyvenimą,
Už kurį atiduotum draugą,
Bet dar sunkiau surasti draugą,
Už kurį atiduotm gyvenimą..

Būti tikru žmogumi - tai draugo akyse matyti dar nespėjusią pasirodyti ašarą, suprasti giliai širdyje užslėptą skausmą.

Buk gėlė, tik ne kiekvieno skinama ir prie širdies segama!

Būk švelni ir tyra
Kaip pirma žaluma
Kaip pavasaris būk,
Tu visų laukiama.
Jei purvu aptaškys,
Tu pabūk lietumi
Jei suklupsi kely,
Tu pabūk savimi.

Norėčiau Tau atnešti kupiną draugystės širdį,
Nors ji maža, bet telpa joje be galo daug!
Norėčiau Tau padovanoti giedrą ir žvaigždėtą naktį,