Susipykus. 4 puslapis

Nužudyk mane lėtai ir švelniai..
Nužudyk be skausmo..
Be gilių jausmų..
Nužudyk!..
Taip bus geriau..

Ne, nemyliu Tavęs ir galbūt nemylėjau. Tu taip keistai į mano širdį atklydai. Tu nesakei man žodžių tų, kurių tikėjaus, o kaip aš laukiau jų - Tu nežinai.

Bėga metai,
Bėga laikas,
Kai tave pamilau,
Buvau dar vaikas...
Bet dabar as supratau...
Kad laikas judėt toliau...

Ir nesakyk ,

Sudie, tau kelio nepastosiu, o kad mylejau, tai ne paslaptis, daugiau šių žodžių nekartosiu, nes širdį skauda dar labai..

Netekau aš tavęs,
Ir nesupratau,
Bet dabar aš gyvenu toli,
Ir mes vėl esame pikti.

Ne, ateisiu. Aš tikriausiai dar ateisiu.
Tuo tik niekas netikės.Galbut piene išsiskleisiu...

Širdis man verkia : tavo siela
Suprasti vienas aš galiu,
Bet skirtą eit man, mano mielą,
Kitu gyvenimo keliu.

Lik sveikas, artimas bernioke,
Pasiilgau juoko ir laišku, brangus.
Aš esu mergaitė ir mylėti moku.
Tačiau meilės niekas nemaldaus.

Aš niekada nebūsiu su tavim,
Tu niekada nebūsi su manim,
Mes niekada nebūsime kartu,
Tiek aš ir tu,
Tiek mes kartu.
Nes tai neįmanoma, tai mums per sunku!

Pyk.. skaudink mane.. daryk viską, kad kas vakarą tyliai niekam nematant dėl tavęs verkčiau.. drąskyk mano širdį, elkis taip, kad aš kentėčiau.. kankink mane, nes tik to aš esu verta..

Nebelauksiu daugiau jau tavęs
Jau per daug tų laukimo dienų,
Ir į kelią, kuris veda į tolį
Nepakelsiu daugiau jau akių.

"Aš nemyliu tavęs",- širdį plakant girdžiu..
Tiktai laukiu ..o ko? ir kodėl - nežinau..
Čia ilgiuosi dienos, čia išeit ją meldžiu..

Atrodo gyvenimas prabėga pro akis..
Vieną akimirką laimė liejasi pro kraštus,
O jau kitą lieji skaudžias, karčias ašaras..
Kodėl taip..?

Tu neprimink man to..
Kas jau praėjo,
Ir nebeliesk užgijusių žaizdų.
Ir aš, ir tu dėl to kentėjom..
Jei šiandien liūdna tau,
Tai man - skaudu.

Kodėl, kai saulė šviečia danguje Aš nematau jos spindulių.. Kodėl, kai mėnuo žiūri mane Aš nejaučiu tavų jausmų.. Kai žvaigždės spindi ryškiame danguj ir mintys būna ten kažkur toli..

Pasakyki taip ar ne!
Pasakyki kas gi čia!
Juk tave vis dar myliu,
Bet juk tau neįdomu.
Tavo meilė netikra,
Niekad nemylėjai tu manęs,

Dingo tas jausmas, ir jau širdis ne tau daužos, ir nėra to skausmo, kuris tavim buvo sukauptas - teliko nuotraukos ir bežiūrint į jas - neapykanta ir džiaugsmas, o riedančios ašaros pildo ištuštėju

Liūdesys pats gali savimi pasirūpinti, bet norėdamas patirti visą džiaugsmo pilnatvę, turi juo su kuo nors pasidalinti.

Kaip norėčiau dar kartą pažvelgti
Į tavo veidą i žydrasias akis,
Ir pro ašaras tyliai paklausti
Ko supyko tavoji širdis..

Nekenčiu taves ir tų rankų, kurios mane lietė..
Nekenčiu tų lūpų, kurios taip saldžiai mane bučiuodavo..
Nekenčiu tų kerinčių akių, kurios į mane žiūrėdavo..