Susipykus. 3 puslapis

Man buvo linksma..Jaučiau dar žingsnis ir pradėsiu kvatoti..Gal ir del to,kad praradau savo geriausią draugą, gal dėl to, kad neišlaikiau egzamino, o gal dėl to,kad laimės pasaulyje papraščiausia m

Man pasaulis be tavęs lyg dykuma, kai tavęs nėra šalia aš tiesiog neegzistuoju.
Mūsų draugystė nebuvo paprasta, ji ne vien smulkmenom grįsta.

Atleidimas tai toks dalykas, kai žmogus myli,
Atleidimas svarbus netik susipykus, bet kiekvieną minutę brangus
Ir jei abejoji ar žmogus atleis, pagalvok tu gerai..

..aš žinojau, kad tu turi draugę.. bet man kažkodėl tai nerūpėjo.. aš tikėjau tavo žodžiais.. ir man buvo gera šalia taves.. mačiau, jog tavo akyse žaidžia velniukai..

Didžiausias skausmas ne tada
Kai durklas perveria krūtinę.
Didžiausias skausmas tik tada,
Kai žuva meilė pirmutinė.

Medžių lapai kaip varis paraudo,
visos gervės įšskrido toli,
Išsiskyrėm...Ir nieko apkaltint
negaliu aš,ir tu negali...

Žiemos naktys už lango verkia
Ir vejelis medžių šlamesy.
Leisk ištarti padėką už laišką
Ir laimės palinkėt gyvenimo kely
Ir kam tu mane pamilai

Kai žodžiai tampa tušti, o akys kalba tyla
Man liūdna žiūrėti į jas
Ir matyti skausmą ir liūdesį tavo veide,
Taip liūdna prisiminti, kas vyko tada,

Dabar vistiek...
Daugiau kartu nebūsim,
Nesidalinsim rupesčiais, džiaugsmais...
Ir tavo lupos neberas jau mano lupu,
Ir nebežaisi tu manais plaukais...

Tu neprašei širdies, tau nereikėjo meilės,
Tik perėjome kartu kelias gatves.
Aš noriu grižti paimti tavo ranką,
Priglausti ją prie degančios kaktos.

Lietus - jis paėme jausmus,
Lietus, kuris man sukelia skausmus,
Lietus, kuris primena tave,
Kodėl lietus supažindino mane?
Kodėl lietus išskyrė meilę lietuje?

Kaip kartais sunku , kad esi..
Kaip liūdna kai nieko šiam pasaulyje tu neturi..
Kaip plyšta širdis, kai norisi apkabinti, bet negali..
Papraščiausiai neturi ką..

Atsiprašau..
Tai tik mano klaida, mano klaida,
Kuri nepasikartos
Jau niekados..

Laimingas kas gali šypsotis, kai ašaros temdo akis, laimingas kas gali dainuoti kai plyšta iš skausmo širdis..

Taip paprasta ištart "Atleisk"
Geriau paklaustum: "Ką dabar jauti?"
Aš atsakyčiau: "Liūdesį ir skausmą,
Dar žaizda sopančią širdį".

Žinai.. viską, ką Tu sakei.
Tebuvo melas.
Tebuvo skaumas
Ir.. ašaros.
Tai netikra.
Ir nebuvo.
Ir nebus..
Juk buvai ir esi.

Nebėr many daugiau aistros,
Nebėr troškimo, skausmo, baimės.
Nebėr nei džiaugsmo šilumos,
Nei rausvo atspindžio nebėr ant tavo veido.

Man jau nusibodo klausytis tavo norų
Tu, patilėk, ir išgirsk manuosius
Kiap tu drįsti trugdyti kai aš kalbu
Ša! Nes aš išeinu!

Neliūdėk, jei kartais sunku Ir įveikti savęs negali, Jei tau ašara rieda skruostu Ir sunkumai pastoja kely.

Kodėl tu šią naktį verki,
Ko tu taip ieškai širdy?
Eikš apkabinsiu ir priglausiu,
Ašarą nubrauksiu tavo liūdesy..