Posakiai. 4 puslapis

Gailios ir brangios ašaros tos, kurios liejasi mėnesienoj.

Senovėje sakydavo:
Jeigu nori gauti dangų,
Duok klebonui daiktą brangų,
Duok jam kupių, pinigų -
Dangų gauti nepigu.
Tie, kur duoda auką menką,

Jeigu visos merginos geros, tai iš kur atsiranda blogų žmonų.

Aš atėjau į tavo žzemę kaip svetimšalis
Aš gyvenu tavo namuose, kaip svečias
Aš palieku tave kaip draugas, o, manoji žzeme!

Neverk dėl to kas dabar baigiasi, džiaukis tuo kas bus ateityje.

Vaikų laimė - tai tėvų laimė.

Sinoptikų kalbomis vėjų nesugaudysi.

Neužkąsk seno šulinio, kol naujas dar neiškastas (Estų patarlę).

Gyvenimą reikia paversti svajone, o svajonę gyvenimu..

Yra ašarų, kurios ištrykšta dienos šviesoje, ir yra ašarų, kurios sublizga lyg perlai tamsoje.

Nesmerkite vedusio vyro, kuris nuolat žziopso į kitas moteris, nes jam viskas atleistina. Nevilties apimtas jis nežino ką daro.

Grįždamas iš kelionės bičiuliui parvežk nors akmens.

Širdis įpranta tikėti tuo, ką įpranta sakyti lūpos. (Š. Bodleras)

Žmonės amžinai ginčijasi dėl dviejų spalvų: juodos ir baltos. Kitas jie aiškiai skiria.

Nera nieko baisesnio, kaip vienisai buti tarp draugu !

Jei kelias atviras. Tai dar nereiškia, kad jis neveda įi bedugnę.

Išmintingas žmogus turi ilgas ausis ir trumpą liežuvį.

Vyrai nepasitiki net tomis moterimis, kurias myli.

Prisiminimas yra gražiausias jausmas, nes jis atkuria praeitį iš naujo.

Mylėti reikia taip, kad vėliau nereikėtų sakyti "atleisk".