Išaušo rytas jubiliejaus.
Greit saulė atrakins vartus.
Ir visos gėlės spalvas lieja,
Kad jis išliktų nuostabus.
Kad laime žėrintys šaltiniai
Pasiektų džiaugsmo upelius,
Kad rasos tyros, krištolinės
Bučiuotų žiedlapius švelnius!
O jie, prie skruostų prisiglaudę,
Pajutę virpėsi širdies,
Viliotų žengt į erą nauja,
Kur gėrio upės išsilies...
Kur praeitis giliai nuskendus
Negrįš pro tiltus užmaršties.
Džiaugsminga šypsena ant veido
Ir rankos sveikinti išsities:
Tegu Tavieji jubiliejai
žiedais pavasariu praskrieja!