draugystės
Tyli naktis, visi jau miega, sapnai ramina tūkstančius žmonių. Tai aš viena seniai nemiegu, rašau tau laišką ir liudžiu. Atleisk, kad taip ilgai tylėjau, kad taip ilgai tau nerašiau laiškų. Neužmiršau, rašyt kasdien norėjau, bet vis pradėti būdavo sunku. O tu rašyk man viską, viską. Aš tavo žodžių laukiu nekantriai. Rašyk kaip dienos miesto žiburiuose švinta, kaip slenka vakarai. Galbūt šį laišką tu skaitysi su šalta šypsena veide ir nusijuokęs pasakysi be reikalo prisiminei mane.
