draugystės
Tik tu nepyk !
Aš dar ir šiandien daug kartų klystu
O paskui kenčiu.
Tai vis todėl, kad tau buvau lyg šventė,
Nors suteikiau Tau begalės kančių
Tik tu nepyk,
Atleisk už blogį,
Kurį gyvendamas netyčia padariau
... Tavoj saulėkaitoj prisirpo mano uogos,
ir sirpsta jų kas dieną vis daugiau.
Tai mintys
- Tu gi jas pasėjai
Tai darbas
- Tu ji auginai.
Aš tuos daigus nešiau per šimtą vejų,
Užauginau jau nebe Tau vienai
Ir Tu džiaugies
Matau kaip šypsais pro ašaras .. pro ašaras mielai.
Nereikia, kad širdis iš skausmo plyštų,
O gal iš džiaugsmo ...
Aš čia pat, šalia ...
Tik tu nepyk.
