Man jau stogas važiuoja ir ašaros pačios teka mano skruostais.. ir eiles pradėsiu tuoj kurti, bet tik iš meilės ir iš tos laimės, kad turėjau progą su tavimi susipažinti.. aš jau pati nebesuvokiu kas man pasidarė.. bet juk aš tik žmogus ir mylėt yra įprasta.. bet man tu kažkuo esi ypatingas ir ne toks kaip visi.. kodėl taip yra?.. aš nenoriu tavęs prarast niekada niekada, nes manau, kad mano meilė tikra.. bet gal tik man ir tik dabar taip atrodo.. aš jaučiu kaip stipriai plaka mano širdis ir tik dėl to, kad tu esi.. nors ir nešalia manęs, bet visada jausiu, kad tu esi kartu su manimi.. ;*