Valentino dienos

Rudeniu kankinasi gamta,
Ji nemoka abejingai mirti.
Džiaugsmas budi jis čia pat - greta,
Tik sunku nuo skausmo ji atskirti.

Kaip sunku save valdyti,
Kai meile gyveni.
Kaip sunku mintis, jausmus savy užgniaužti,
Kai jie nuoširdūs, tyrūs ir šilti.
Kaip sunku iškest praradimus,

Prisiminki mane
Nors svajonių vakare.
Kai užeis ant proto rūkas,
Prisiminki su anūkais.

Atleisk, tik vieno teprašau, atleisk, nebekankink manęs daugiau. Atleisk, juk aš atsiprašiau, atleisk juk aš tik maldavau..

Tas žmogus, kurį TU manyje myli, žinoma geresnis už mane: aš ne toks. Bet TU mylėk, ir aš pasistengsiu pranokti save.

Vienos rožės žydi, kitos dar žydės. Kas tavęs nemyli, tuoj įsimylės. Jei tau trūksta meilės, paprašyk jos angelų, jie suteiks daug laimės ir naujų vilčių.

Meilė - moko mylėt ir kentėti!

Meilė - tai nežinomas kelias, kuriame gali pasiklysti !

Mylėk, nes pats į pasaulį atėjai per meilę.

Pasaulyje nėra nieko brangesnio, kaip
pirmoji meilė. Ir nieko nėra žiauresnio,
kaip jos netekimas.

Neskubėk gyventi, neskubėk mylėti,
Netikėki meilės apgaulingu veidu.
Nors paskui ir teks labai gailėtis...
Bet - patirki meilės svaigulį!

Kas niekada mylėti neprisieks, tas niekada ir žodžio nesulaužys.
(Platonas)

Moterys būtų nuostabios, jei galėtum patekti į jų glėbį nepatekdamas joms į nagus.

Laikas atšaldo ir naikina mažą meilę, bet didina ir stiprina didelę, panašiai, kaip vėjas gesina žvakę, bet įpučia gaisro liepsną.

Meilė regi širdimi ir todėl sparnuoti meilės angeliukai užsimerkę..

Ne kiekvienam atverki savo širdį, Nes ne kiekvienas ją supras. Geriau palikti širdį laisvą, Kam ji skirta, tas ją supras.

Sėdžiu viena.. bet žinau, tiesiog jaučiu, kad tave turiu.. Tavo lūpos, rodos, taria myliu, o akys žiūri į ateitį tolyn.. Rankos švelniai apkabina, o kūnus traukia vis artyn..

Nuprauskim pavargusias lūpas, akis, pabūkim jaunystės svajonių dvasia. Užgis mūsų žaizdos - pagis musų sielos, jei meile tikesim - ji bus mums gera.

Pabučiavimas tavo buvo karštas ir trumpas kaip žaibas, staigus ir svaigus kaip naktis, galinga pagunda - mes suklupom. Negaliu aš pamiršti tų įkaitusių lūpų. Jos išdegino žymę iki širdies gilumos.

Šviečia žvaigždės gražuolės kasnakt
Mano meilę po dangų nešioja,
Jei į jas tu pažvelgtum, suprastum iškart
Kad šią meilę jos tau dovanoja.